Pagrindines priežastis, dėl kurių raginama daugiau dėmesio skirti vaikų kūrybiškumui, galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji – socialinės. Pasaulis keičiasi per greitai, kad galėtume tiksliai nuspėti, kokių specialistų ir įgūdžių reikės, kai dabartiniai vaikai pasieks darbo rinką. Antroji – ekonominės. Pažangios ekonomikos vis labiau remiasi inovatyvių prekių ir paslaugų kūrimu.

„Dabartinė mokyklos sistema vis dar yra linkusi į kūrybiškumo žudymą. Nes anksčiau taip reikėjo. Toje santvarkoje kūrėjų nereikėjo. Reikėjo darbininkų, vykdytojų. Dabar viskas pasikeitė. Vaikas nuo mažens turi būti skatinamas ne tik sugalvoti, bet ir pabandyti pritaikyti savo idėją praktikoje“, – pasakoja dr. Edgaras Leichteris, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius ir Valstybės pažangos tarybos narys. „Jau šiuo metu reikia ne tiek vykdytojų, kiek žmonių, kurie generuoja ir įgyvendina naujas idėjas drauge su kitais. Tad neužtenka kažką sugalvoti. Reikia mokėti savo idėją pritaikyti ir pristatyti kitiems. Tai reikalauja atitinkamų vidinių nuostatų, elgesio įpročių ir komunikacinių gebėjimų“, – sako M. Laužikaitė.