Į vaikų kūrybiškumo ugdymą verta žvelgti ne tik kaip į investiciją ateičiai. Kūrybiškesnis mokymosi procesas jau dabar padeda mokytis mažiau motyvuotiemsvaikams ir paaugliams. Per kūrybiškumą jie atranda ne tik save, bet ir mokyklą. „Paprastai tie vaikai, su kuriais mokytojai sunkiau randa bendrą kalbą, žinių apie pasaulį ieško ne vadovėliuose, o aplinkoje. Pavyzdžiui, vaikas, kuris galbūt sunkiau geba rašyti ar skaityti ir todėl jaučiasi mokykloje nejaukiai, staiga atsiskleidžia kaip puikus vadybininkas, kai visai klasei reikia parūpinti žąsies plunksnų lauko klasės ar istorijos užsiėmimams.

Jis atneša tų plunksnų ir iš laimės tiesiog švyti – jis reikalingas, įvertintas, jo ryšys su mokykla, paskatos stengtis – jau visai kitos“, – dalijasi patirtimi Sudeikių mokyklos direktorė Vilma Petrulienė. „Dabartinio ugdymo sistemos problema ta, kad ji skirta vieno tipo, vieno mąstymo žmonėms, – sako M. Laužikaitė, – tačiau egzistuoja suvokimo, mąstymo, mokymosi būdų įvairovė.

Į mokymosi procesą turi būti įtrauktas kiekvienas vaikas. Pagal tai, koks jis yra. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie turi judėti, kad galėtų mąstyti. Mokytojo uždavinys – pastebėti kiekvieną mokinį, suprasti jo stipriąsias puses ir padaryti tai atspirties tašku tolimesniam mokymuisi.“